GYVENTOJŲ UŽIMTUMO POKYČIŲ DIFERENCIACIJOS ĮVERTINIMAS LIETUVOS REGIONUOSE

Straipsnyje analizuojama gyventojų užimtumo pokyčių diferenciacija šalies regionuose įvertinant stebimos situacijos kaitą demografinių procesų kontekste (atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus dinamikos teritorinius skirtumus). Remiantis Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamento) duomenimis ir autorių atliktos analizės rezultatais vertinti gyventojų integracijos į darbo rinką galimybių skirtumai šalies regionuose. Atliekant palyginamąją analizę pavienių teritorijų lygmeniu, prioritetas teiktas tokiems svarbiems rodikliams kaip užimtumo lygis ir užimtųjų pasiskirstymas pagal ekonomines veiklas.PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: regionai, diferenciacija (netolygumai), demografiniai pokyčiai, užimtumas, darbo rinka.JEL KLASIFIKACIJA: J11, J21, O18, R11, R58.DOI: http://dx.doi.org/10.15181/rfds.v23i3.158

Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos

The objective of the article is to evaluate the situation of youth in the labour market and to reveal the trends of its development, referring to the data of Statistics Department and Lithuanian Labour Market. The methodological calculation problems of youth unemployment indicators are reviewed; the possibilities of employing particular labour market indicators when analysing youth unemployment are discussed; the influence of particular factors on youth unemployment is evaluated.The first part of the article evaluates the position of youth in the labour market of the country and the trends of its development. The analysis allows the conclusion that the employment rate was declining rapidly during the period 1997-2001 (from 36.3% to 22.5%), and then there was stabilisation with insignificant variations of the employment rate indicator. It must be emphasised that youth employment, which temporarily increased in 2002, declined again in 2003-2004 (to 20.3%), reaching its minimum level. Short-term positive changes of youth employment (the indicator increased to 23.7%) showed up in 2005-2006, although this increase was comparatively insignificant and did not compensate the previous significant negative trend.The other trends during a longer period were a decrease of youth activity (employment) and an increase of inactive population in the labour market. The article shows the components (factors) of youth inactivity increase, of which employment decrease had the biggest influence. One more trend observed in the last years is that the youth unemployment rate almost equalled with the analogous the indicator in other age groups. This means that the differences in unemployment rates depending on age significantly decreased.The second part of the article reveals the methodological problems of evaluating the situation of youth in the labour market, highlighting the methodical problems of calculating youth unemployment rate. Also there are analysed other indicators which allow evaluating the situation of youth in the labour market more objectively. The youth unemployment rate, expressed by the percentage of young unemployed people in the labour force of this age bracket does not reflect the real situation in the labour market when speaking about youth as a whole (an age bracket). In 2006, youth labour force covered only about 26% of the state’s youth. Hence, the official indicator of unemployment rate reflects the position of only 26% of youth, and the rest 74% remain outside the assessment. In the authors’ opinion, this is the reason why this usual unemployment rate indicator cannot be the basic indicator generalising the position of youth in the labour market.The third chapter presents an interelation between the indicators of youth situation in the labour market and the other indicators of a particular social economic development of the country. Correlation analysis is one of the alternative ways to describe the interconnection among the indicators that characterise the position youth in the labour market. There were considered many correlation indicators which show that the formal connection among the discussed indicators is not statistically significant. However, calculation of correlation coefficients should be seen as an attempt to estimate the trend of connection between the analysed phenomena. This allows evaluating the existing changes quantitatively and discovering the reasons for the confronting trends.The conclusion is that the relation between the indicator of the unemployed part of young and other indicators is the toughest one, although the increase of the part of youth is not the criterion of unemployment intensity (its rate). On the other hand, the imperfection of the youth unemployment rate is not characteristic of this indicator, and its values of correlation are noticeably higher and in most cases statistically significant in comparison with the other indicators used in the analysis. The dynamics of this indicator, which expresses the increased conditional youth competition possibilities in the labour market, react to essential changes of the social, economic and demographical environment in the best way in most cases.Considering the imperfection of the traditional unemployment rate, which is obvious from the analysis, the authors suggest to employ widely the other indicators characterising youth position in the labour market, which allow evaluating the extent of the phenomenon under analysis more objectively. Moreover, there are suggested the possibilities of calculating a new indicator which characterises youth unemployment - the harmonised youth unemployment indicator - and its application for the assessment of youth position in the labour market. In addition, there is shown that a combination of different indicators (including absolute ones) in the research process should become a more and more important element while evaluating trends of youth unemployment dynamics.Nors bendras nedarbo lygis nuo 2001 m. šalyje gana sparčiai mažėjo, jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis. Išryškėjo ir kitos nepalankios tendencijos - mažėja jaunimo aktyvumas šalies vidaus rinkoje. Nedarbas mažėjo labai sparčiai, tačiau daugelis anksčiau buvusių jaunų bedarbių taip ir nepapildė šalies dirbančiųjų gretų, o tapo ekonomikai neaktyviais gyventojais, kurie iškrito iš darbo rinkos. Dėl ekonomikai neaktyvių gyventojų gausėjimo tarp jaunimo šalies ūkis kasmet patiria nuostolių: nesukuriama dalis BVP, atsiradusio darbuotojų deficito sąlygomis lėtėja šalies ūkio raida.Šiame straipsnyje vertinama jaunimo padėtis darbo rinkoje atsižvelgiant į jos raidos tendencijas, tiriama tam tikrų veiksnių įtaka jaunimo nedarbui, atskleidžiamos tiriamos demografinės grupės padėties darbo rinkoje analizės tobulinimo galimybės, siūlomi nauji rodikliai jaunimo padėčiai darbo rinkoje vertinti. Tradiciškai susiklostė, kad vertinant jaunimo padėtį darbo rinkoje dažniausiai apsiribojama nedarbo lygio rodikliu. Tačiau siekiant ištirti nagrinėjamą problemą giliau, svarbu gerokai paįvairinti tyrimo instrumentarijų. Todėl vertindami jaunimo padėtį darbo rinkoje autoriai panaudojo daug papildomų nedarbą apibūdinančių rodiklių išryškinti įprasto jaunimo nedarbo lygio rodiklio trūkumus. Siekdami tiksliau aprašyti esamas darbo rinkos tendencijas ir išvengti esamos situacijos vertinimo iškraipymų, autoriai siūlo skaičiuoti harmonizuotą jaunimo nedarbo lygio rodiklį

Assessment of the factors influencing competitiveness fostering the country’s sustainability

Competitiveness is a complex economic category that is closely related to the country’s sustainability. Sustainability can be achieved through the creation of added value, the fostering of quality management and the applying principles of social responsibility, and each area of the activity trying to be competitive at the same time. It follows that both competitiveness and sustainability are dependent on a number of factors at both micro and macro levels. The objective of the article is to assess the impact of factors on competitiveness and consequently on the sustainability of the country. In addition, the following tasks have been implemented: to analyze the theoretical aspects of competitiveness and sustainability; to reveal the main factors, that have an influence on the competitiveness; to assess the influence of factors on competitiveness fostering the sustainability. In this article, the following methods of analysis are used: an analysis and summary of the scientific literature, analysis of the statistical data, Granger causality test, correlation and regression analysis

Pažeidžiamos gyventojų grupės: iššūkiai užimtumui

SummaryThe review of the research on labour market groups at risk covers research conducted in the period between 2004 and 2010. It includes applied research carried out at the request of public authorities or other concerned authorities, as well as doctoral dissertations. Mostly, the research focused on such labour market groups at risk as disabled persons, youth and elderly people. The review revealed that special research on the situation of groups at risk in the labour market is a valuable source of information, since there is a lack of information on the national level. A further analysis of issues related to the integration of labour market groups at risk and instruments for reintegration of these groups into labour market would be of great importance.Keywords: labour market groups at risk, disabled people, youth, elderly people.Vilniaus Gedimino technikos universitetasVerslo vadybos fakultetasSocialinės ekonomikos ir vadybos katedraSaulėtekio al. 11, 602 kab., LT-10223 VilniusEl. paštas: [email protected] socialinių tyrimų centroDarbo ir socialinių tyrimų institutasA. Goštauto g. 11, LT-01108 VilniusEl. paštas: [email protected] Straipsnio tikslas – apžvelgti išskirtų tikslinių grupių situaciją darbo rinkoje kintančių ekonomikos iššūkių kontekste ir suformuoti gaires tolesniems tyrinėjimams.Į apžvalgą pateko kompetentingų tyrėjų valstybės arba kitų suinteresuotų institucijų užsakymu atlikti darbai, daktaro disertacijos. Siekiama atskleisti pažeidžiamų gyventojų grupių integraciją į darbo rinką lemiančius veiksnius, nusakant, kaip skirtingo lygio socialinės ir užimtumo politikos įgyvendintojai efektyviausiai prisidėtų prie šių integravimosi procesų. Į apžvalgą taip pat įtraukti darbai, kurių pagrindinis tikslas nėra tiesiogiai susijęs su pažeidžiamų asmenų padėties darbo rinkoje problematika, tačiau rezultatai yra reikšmingi atsižvelgiant į skirtingų gyventojų grupių specifiką. Daugelis tyrimų yra taikomojo pobūdžio.Problematika, susijusi su rizikos grupių padėtimi ir perspektyvomis šalies darbo rinkoje, yra gana siaura, tačiau nuolat plečiasi – apima vis naujas socialinės ir užimtumo politikos sferas, o tai sudaro gerą pagrindą tolesniems tyrimams. Šiuo metu Europos užimtumo politikos kontekste plėtojama įtraukiosios darbo rinkos koncepcija (2010) numato didesnį darbingo amžiaus žmonių užimtumą, užtikrinantį asmeninę raidą. Šios vizijos pasiekimas numato galimybių patekti į darbo rinką didinimą, įskaitant ir sugrįžimą į ją po pertraukos, taip pat išsilaikymą darbo rinkoje ir visišką integraciją į ją. Straipsnyje nagrinėjama pažeidžiamų gyventojų grupių situacija, jos pokyčiai įvertinami per įtraukiosios darbo rinkos koncepcijos prizmę. Tyrimo metodai: straipsnio pagrindą sudaro lyginamoji statistinių duomenų analizė, specialių tyrimų rezultatai, 2004–2010 m. Lietuvoje įgyvendintų tyrimų (studijų), susijusių su darbo rinkoje pažeidžiamų gyventojų problematika, kritinė analizė, pritaikant įtraukiosios darbo rinkos koncepcijos nuostatas.Pagrindiniai žodžiai: darbo rinkoje pažeidžiamos gyventojų grupės, neįgalieji, jaunimas, pagyvenę asmenys. VULNERABLE GROUPS: EMPLOYMENT CHALLENGESLaima Okunevičiūtė Neverauskienė, Julija Moskvina SummaryThe review of the research on labour market groups at risk covers research conducted in the period between 2004 and 2010. It includes applied research carried out at the request of public authorities or other concerned authorities, as well as doctoral dissertations. Mostly, the research focused on such labour market groups at risk as disabled persons, youth and elderly people. The review revealed that special research on the situation of groups at risk in the labour market is a valuable source of information, since there is a lack of information on the national level. A further analysis of issues related to the integration of labour market groups at risk and instruments for reintegration of these groups into labour market would be of great importance.Keywords: labour market groups at risk, disabled people, youth, elderly people

Darbo rinkos politikos rezultatus išreiškiančių bendrųjų ir tikslinių grupių rodiklių kaitos įvertinimas

The main labour market indicators presented in the Employment Enhancement Programme for 2014-20 are evaluated in the article. On the basis of these indicators the situation in the labour market are analyzed; changes from foreseen indicators values (presented in the Employment Enhancement Programme) are evaluated; recommendations for improving the situation are provided. One of the essentials priorities of this article – the evaluation of target groups integration opportunities characterized by labour market policy indicators. Considering/Acoording to the system of labour market indicators presented in the Employment Enhancement Programme which mainly oriented to workplace change (creation), priority is given to employment indicators. The article analyzed the statistical data characterizing the results of labour market policy as well as the additionally indicators describing the target groups situation in the labour market.Straipsnyje atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014–2020 metų užimtumo didinimo programoje pateiktų pagrindinių darbo rinkos rodiklių vertinimas. Remiantis šiais rodikliais analizuojama situacija darbo rinkoje bei tendencijos šalyje, stebimi nukrypimai nuo prognozuotų rodiklių (numatytų užimtumo programos įgyvendinimo siekių) reikšmių, įvertinamos jų tobulinimo galimybės. Nepaisant bendrųjų situacijos darbo rinkoje rodiklių analizės svarbos, vienas iš esminių šios publikacijos prioritetų – užimtumo programoje išskirtų tikslinių grupių integracijos galimybių įvertinimas, kurios išreiškiamos remiantis darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčiais rodikliais. Atsižvelgiant į užimtumo programoje pateiktų darbo rinkos rodiklių sistemą, kurie daugiausia orientuoti į darbo vietų kaitą (kūrimą), prioritetas teikiamas užimtumo rodikliams. Be tiesiogiai darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčių statistinių duomenų, straipsnyje analizuojami ir papildomi tikslinių grupių situaciją darbo rinkoje atspindintys rodikliai

The possibilities and consequences of investment decisions by stepwise optimization

The paper deals with the application of stochastic optimization principles for investment decision making. The authors present the investment management system based on an adequate portfolio model. For optimal portfolio construction and stock selection, the method of stochastically informative expertise and ranging is used. Investment portfolios in equity and currency markets are formed considering investor risk tolerance and risk preference level, as well as an individual utility function. Investment portfolios are constructed according to three criteria: return, risk, and reliability. The markets of Germany, the USA, and China, as well as foreign exchange markets, are analysed. The results reveal the efficient investment possibilities in the mentioned markets, allowing to reach investment return substantially exceeding market index return. Along with that, an innovative stochastic clustering methodology for investment assets is proposed. The obtained results are of great value for individual as well as institutional investors and are a suitable means to form efficient investment strategies in financial markets

Social welfare in the context of economic change

Europos Sąjunga yra laikoma didžiausią ekonominį potencialą turinti struktūra. Tačiau ateityje yra numatomas ženklus ekonominio augimo sulėtėjimas ar net stagnacija, kuriai didžiausią įtaką turi socialinė atskirtis ir didėjanti gyventojų poliarizacija. Straipsnyje nagrinėjamos socialinės gerovės ir ekonominio augimo sąryšio teorijos suponuoja, jog egzistuoja glaudus ryšys tarp gyventojų galimybių diferenciacijos ir tvaraus ekonominio augimo. Tyrimo metu atlikta mokslinės literatūros analizė parodė, jog šalys, kuriose vykdoma sėkminga socialinė prevencija, turi didesnį ekonominio augimo potencialą. Norint įvertinti, kurios ES šalys sėkmingiausiai tvarkosi su socialinėmis problemomis, buvo atliktas daugiakriteris vertinimas taikant SAW metodą. Atlikus pirmąją analizę buvo nustatyta, jog šalys, skiriančios didesnį dėmesį socialinių problemų prevencijai, pasižymi geresniais valstybės ir rinkos santykiais bei didesniu piliečių pasitikėjimu valstybės vykdoma politika ir siekiu prisidėti. Toks visuomeninės veiklos tandemas stabilizuoja ir gerina valstybių ekonominę ir socialinę padėtis. Gauti rezultatai leido įvertinti ryšio tarp socialinės gerovės ir ekonominio augimo egzistavimą. Atlikus koreliacinę analizę pastebima, jog augantys socialinės gerovės rodikliai gali turėti įtakos ekonominiam augimui ir tarp jų egzistuoja ryšys.The European Union is considered the largest structur with huge economic potential. However, a significant slowdown or even stagnation of economic growth is expected in the future. Most of all, social isolation and increased polarization of the population are affected. The theories of the relationship between social welfare and economic growth in the article suggest that there is a close relationship between differentiation of the population and sustainable economic growth. An analysis of the scientific literature conducted during the study showed that countries in which successful social prevention has a higher potential for economic growth. A multi-criteria analysis was carried out using the SAW approach to assess which EU countries are most successfully solving social problems. The first analysis showed that countries that pay more attention to the prevention of social problems are characterized by improved relations between the state and the market, as well as increased public confidence in public policy and a desire to contribute. Such a tandem of social activity stabilizes and improves the economic and social situation of states. The results obtained allowed us to assess the existence of a connection between social security and economic growth. Correlation analysis shows that an increase in social security indicators can affect economic growth, and there is a correlation between them

Aspects of integration of ethnic minorities into labour market

The situation of ethnic minorities in the labour market and the possibilities of their integration into it are analysed. The analysis is based on the survey of representatives of ethnic minorities. The survey was performed in 2008–2009 within the research "The situation of men and women belonging to ethnic minorities in the labour market", carried out by implementing the strategy of the Development of National Minorities Policy until 2015. The empirical survey allowed to assess the main problems of the target group integration into the labour market, to reveal manifestations of discrimination, to compare the situation of men and women belonging to ethnic minorities in the labour market, to identify some specific problems that may be an obstacle for the integration of ethnic minorities into the labour marke

Manifestation of discrimination: actual situation and trends in the field of anti-discrimination in Lithuania

Lietuvoje diskriminacijos tematika viešojoje erdvėje atsirado tik po nepriklausomybės atkūrimo. Iki 1991 m. diskriminacijos klausimai nebuvo viešai analizuojami, diskriminacijos apraiškos nebuvo fiksuojamos atitinkamais statistiniais rodikliais. Mūsų šalyje trūksta statistinės informacijos apie skirtingų socialinių grupių socialinę ir ekonominę padėtį, taip pat duomenų apie diskriminacijos apraiškas įvairiose gyvenimo sferose ar veiklose, todėl ne visada galima pateikti atitinkamą statistinę informaciją apie galimos diskriminacijos požymį. Straipsnyje analizuojami lygybės statistikos rengimo klausimai Lietuvoje, remiantis įvairiais duomenų šaltiniais bei atliktais tyrimais vertinama diskriminuojamų grupių padėtis, aptariama įgyvendinama antidiskriminacinė politika bei jos tendencijos Lietuvoje.In Lithuania, discrimination issues appeared in the public space only after the re-establishment of the Independence. Before 1991, discrimination issues had been not analysed in public, and manifestations of discrimination had not been reflected by any statistical indicators. There is little available statistical information on the social-economic situation of different social groups in our country. There is a shortage of information about manifestations of discrimination in various fields of life and activities. Therefore, it is not always possible to provide a relevant statistical information on the indicator of possible discrimination. Issues of drawing up equality statistics, the situation of discriminated groups and the trends in antidiscrimination in Lithuania are discussed in the article, based on various data sources and surveys